Aurelija pasakoja, kaip, pati nenorėdama augintinio, tapo savanore, ir kaip netikėtai jos gyvenimą pakeitė du gyvūnai, kurie pasirinko ją, o ne atvirkščiai.
Pirmaisiais žingsniais į gyvūnų prieglaudą Aurelija nujautė, kad iš ten išeis ne viena. Katytė, kurios meilumas ir ištikimybė sekioti paskui Aureliją nepaliko jos abejingos, ir katinėlis, kurio charakteris priminė laukinę katę, bet laikui bėgant tapo neįtikėtinai artimu ir mielu šeimos nariu, iškeliavo su ja namo. „Jo charakteris pasikeitė kardinaliai... Dabar jis yra meiliausias katinas, kokį aš tik žinau,“ – pasakoja Aurelija.
