Raminta, ilgai svajojusi apie šuniuko priglaudimą, pasidalijo savo kelione, kaip nusprendė į savo gyvenimą įsileisti keturkojį draugą iš prieglaudos. Po ilgų svarstymų, Raminta ryžosi aplankyti artimiausią prieglaudą. „Seniai norėjau šuniuko,“ - prisipažino ji.
Pirmasis susitikimas su būsimu augintiniu buvo lemtingas. „Visi šuniukai lojo, cypė, o ji mane pakerėjo savo tylumu, gerumu,“ - teigė Raminta, prisiminusi, kaip šunytės protingos akys ir tylus būdas iš karto ją sužavėjo. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, ir Raminta užpildė visus reikiamus dokumentus, kad galėtų parsivežti naują šeimos narę namo.
Prisitaikymas prie naujų namų nebuvo lengvas. Šunytė iš pradžių buvo baili, ypač bijojo vyro. „Bet laikui bėgant apsiprato ir dabar gerai sutaria,“ - sakė Raminta, akcentuodama, kaip šunytės baimė mažėjo, ir kaip ji tapo neatsiejama šeimos dalimi.
Raminta dalijasi, kad bendravimas su augintine atnešė į jos gyvenimą daug teigiamų pokyčių. „Labai daug kalbu su ja, supranta, klauso,“ - teigė ji. Šunytės atsiradimas Ramintos gyvenime praturtino kasdienybę, suteikė namams gyvumo ir meilės.
