Kiros ir Pupos istorija

Po to, kai Milda neteko savo mylimų šunų, nusprendė, kad kitą kartą augintinį pasiims iš prieglaudos. „Tautmilės prieglaudėlė“ Vilniuje tapo vieta, kur prasidėjo nauja šeimos narių istorija.

Iš pradžių Milda nesitikėjo, kad iš karto ras šunį, kuris ją pats „susiras“. Per socialinius tinklus ji pamatė vienaakę, fiziškai ir psichologiškai traumuotą mišrūnę, kuri ieškojo namų. Kelionė pasiimti šuns virto dviejų šunų „įsivaikinimu“. „Bevažiuojant pasiimti vienos, supratau, kad vienai jai bus liūdna. Vėl susiskambinau Su Olga iš „Tautmilės prieglaudėlės“ ir paklausiau, gal yra dar kokia kalytė, kurią galėčiau „įsivaikinti“. Pasirodo, kad iš to pačio garažo buvo perimta dar viena kalytė, dar vaikas. Vėlų sekmadienio vakarą namo į Kauną grįžau su dviem“.

Prisitaikymas prie naujų namų nebuvo be iššūkių. Nors mažoji gauruotoji greitai prisitaikė, Kira, vienaakė šunytė, iš pradžių jautėsi nesaugi ir slėpėsi po kėde. Laikui bėgant, dėmesys ir meilė padėjo jai tapti drąsesnei ir pradėti jaustis geriau.

Iš asmeninių archyvų

Iš asmeninių archyvų

Mildos namuose netruko išbandymų, įskaitant apgraužtas spinteles ir sudraskytus popierius. Tačiau lūžio momentas atėjo tada, kai, pervargusi po sunkios dienos, Milda nusivylusi atsisėdo ant grindų. Ši akimirka tapo kertiniu tašku jų santykiuose, nes šunys instinktyviai suprato jos jausmus ir pradėjo ją guosti. Nuo to momento jų ryšys tapo dar stipresnis.

Šie du augintiniai pakeitė Mildos gyvenimą nepalyginamai. Jie buvo šalia per sunkias akimirkas, padėjo išgyventi skyrybas ir buvo palaikymas sunkiu metu. Milda teigia, kad šie mažieji draugai yra viskas, ko jai reikia, tiek džiaugsmo, tiek liūdesio akimirkomis: „Kai pralauži ledus, be augintinio nebeįsivaizduoji nė dienos“.

Milda pataria tiems, kurie svarsto apie augintinio priglaudimą iš prieglaudos, būti pasiruošusiems meilei ir kantrybei.