Džonio istorija

Evelina, Džonio šeimininkė, pasakoja, jog priimti augintinį į savo namus buvo nuspręsta praėjus daugiau nei metams po šeimos augintinio Sibiro laikos netekties. „Mirus mūsų šeimos šuniui, kuriam buvo beveik 12 metų, su vaikinu nusprendėme, kad atėjo laikas turėti naują augintinį“, – prisimena Evelina.

Prieglaudos šuniuko pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. „Pamačiusi, kiek daug šunų laukia naujų namų, supratau, kad noriu suteikti šansą būtent prieglaudos gyvūnui“, – teigia ji. Džonis buvo paimtas iš nelegalių veisėjų. Bute rasti gyvūnai buvo netinkamai prižiūrėti ir ligoti.

Susipažinimas su Džoniu įvyko per vieną iš tokių Facebook grupių, kur buvo ieškoma laikinų globėjų su galimybe vėliau šunį pasilikti. „Džonio nuotrauka iškart patraukė mūsų dėmesį. Po pasitarimo nusprendėme pabandyti tapti jo globėjais“, – sako Evelina.

Adaptacija naujuose namuose Džoniui sekėsi puikiai. Jis greitai tapo drąsus ir smalsus naujoje aplinkoje.

Viena iš įsimintiniausių akimirkų Evelinai buvo tai, kaip Džonis norėjo būti visur kartu su šeimininkais. „Tas jo noras visada būti šalia labai sustiprino mūsų santykius“, – sako ji.

Džonio atvykimas pasikeitė Evelinos gyvenimą, įnešdamas daug teigiamų pokyčių. Nauja rutina, socializacija ir laiko leidimas su augintiniu padėjo pamiršti kasdienius rūpesčius. „Nors buvo sunkių momentų, tačiau šypsenų ir veiksmo namuose niekada netrūko“, – teigia Evelina.

Džonio šeimininkė pataria visiems, svarstantiems apie augintinio paėmimą iš prieglaudos, nedvejoti ir drąsiai žengti šį žingsnį. „Tapti laikinu globėju gali būti puikus sprendimas, leidžiantis suprasti, ar esate pasirengę turėti augintinį“, – pabrėžia ji.