Kai Justina su šeima apsigyveno nuosavame name, nusprendė išpildyti seną pažadą – į šeimos ratą atkeliavo ilgai lauktas keturkojis draugas. Tačiau šis sprendimas buvo ne tik džiaugsmo, bet ir sąmoningo pasirinkimo rezultatas.
„Į prieglaudą vykome 3 kartus,“ – prisimena Justina. Paskutinis apsilankymas buvo lemtingas, kai jos vyras pamatė „tokį juodą mažą kukuliuką“ ir žinojo, kad tai yra būtent tas šuo, kurio jie ieškojo.
Prisitaikymas prie naujų namų neapsiėjo be iššūkių. Pasivaikščiojimai buvo išbandymas tiek Džekei, tiek šeimininkams. Tačiau laikui bėgant, ji tapo neatsiejama šeimos dalimi.
Džekės atėjimas į šeimą atnešė ne tik džiaugsmą ir šiltas akimirkas, bet ir teigiamų pokyčių laviną. Justina pabrėžia, kaip svarbu yra rasti laiko bendravimui su augintiniu, net jei tai kartais reikalauja papildomų pastangų.
Galiausiai Justina dalijasi patarimais su visais, kurie svarsto apie augintinio įsileidimą į savo gyvenimą: „Pasiruošti kibirą kantrybės.“ Ji primena, kad augintinis – tai ne žaislas, o draugas.
