Coliuko ir Persio istorija

Andrius, anksčiau neturėjęs augintinio, atvirai dalijasi savo patirtimi, kaip šeimyną papildė du katinai broliukai iš prieglaudos, Coliukas ir Persis. Pradžioje Andrius nepagalvojo, kad gali turėti augintinį, tačiau su laiku ėmė brandinti mintį apie galimybę suteikti namus gyvūnui iš prieglaudos. „Mintis, jog galiu pasirūpinti ir suteikti namus benamiui gyvūnui kilo palaipsniui,“ - pasakoja Andrius.

Neturėjęs konkretaus tikslo ką pasirinkti, vaikščiodamas prieglaudoje sustojo prie žaidžiančių kačiukų. „Vienas taip su batraiščiais pradėjo žaisti, toks guvus, linksmas pasirodė. Sako, jo akytė viena pažeista ir teks operuoti bei pašalinti, kai sustiprės. Tada supratau, kad tai jis. Pasiūlė kartu imti ir broliuką, sutikau,“ – prisimena Andrius.

Coliukas ir Persis greitai prisitaikė naujuose namuose. Andrius pasakoja, kaip jie uostinėjo aplinką ir greitai tapo dalimi jo gyvenimo. Gyvenimas su dviem kačiukais prasidėjo be didesnių problemų.

Augintiniai neabejotinai pakeitė Andriaus buitį: užuolaidos pakeistos roletais, suvenyrai iškilę į aukštesnes lentynas, o vazonai – į naujas vietas. „Gėlių vazonai rado naujas vietas, visokię laidai, įkrovikliai. Na, su tuo manau susiduria visi kačių augintojai,“ – sako Andrius, aprašydamas namų pokyčius po augintinių atvykimo.

Coliukas ir Persis atnešė daug žaismingumo ir jaukumo į Andriaus gyvenimą, sustiprino atsakomybės jausmą. Grįžus namo po darbo, jam džiugu matyti, kaip jie jo laukia ir ilgisi.

Galiausiai Andrius pataria kitiems, kurie galvoja apie augintinio priglaudimą iš prieglaudos, drąsiai sekti širdies balsu. Jis pabrėžia, kad augintinio priglaudimas yra rimtas ir atsakingas žingsnis, tačiau tai atneš daugybę džiaugsmo akimirkų: „Tai nėra žaislas, o rimtas ir atsakingas žingsnis, kuris pradžiugins su kaupu.“