Čiko istorija

Nijolės namai visada buvo pilni augintinių. „Dažniausiai kas nors mums atiduodavo mažylį“, – prisimena ji. Vieną kartą šeima net rado ką tik gimusį šuniuką, pamestą prie gyvatvorės. Priglaudė, užaugino. Tačiau, kaip Čiko šeimininkė Nijolė dalijasi, laikui bėgant, su visais augintiniais teko atsisveikinti, ir ji neplanavo į savo gyvenimą įleisti naujo šeimos nario. Vis dėlto, viskas pasikeitė, kai vienoje „Facebook“ paskyroje ji pamatė labai gailų šuniuko žvilgsnį. „Tas žvilgsnis mane užbūrė, ir aš nusprendžiau suteikti jam geresnį gyvenimą,“ – pasakoja Nijolė.

Naujasis šeimos narys, vardu Čikas, iš pradžių buvo labai bailus. „Jis net nesileido paglostyti, susigūždavo ir cypdavo, matyt, buvo mušamas. Net ir dabar, po ketverių metų, jis išsigąsta staigių judesių“, – dalijasi Čiko šeimininkė. Tačiau, praleidęs du mėnesius naujuose namuose, Čikas jau buvo laimingas šeimos narys.

Nijolė su Čiku pradėjo kalbėti, kaip ji pati įvardija, „kaip su žmogumi“ ir, pasak jos, šuo „viską supranta, ką sakome, ir atitinkamai reaguoja“.

Šeimos gyvenime atsirado naujų pareigų, įskaitant būtinybę nevėluoti namo po darbo, nes reikia išleisti Čiką į lauką arba eiti su juo pasivaikščioti. Nijolė teigia, kad šie pokyčiai yra teigiami ir pabrėžia gyvūnų mylėjimo svarbą: „Žmonės išduoda, o gyvūnėliai – niekada“.

Gyvūnų priėmimas iš prieglaudų gali atnešti didžiulį džiaugsmą ir keisti gyvenimus. Nijolės istorija yra priminimas, kad meilė ir kantrybė gali pakeisti gyvūno likimą ir suteikti jam antrą šansą laimingam gyvenimui.