Smiltės namuose yra buvęs ne vienas augintinis: katinas, dvi jūrų kiaulytės, didelis akvariumas ir vėžliukas. Tačiau jos svajonė visada buvo turėti juodos spalvos katę, todėl, tapusi pilnamete, ji nusprendė šią svajonę įgyvendinti. Smiltė pasakoja: „Aš visada žinojau, jog noriu gyvūno iš prieglaudos. Ten dirbantys žmonės gali daugiau papasakoti apie gyvūną, o su juo prieglaudoje galima ir praleisti laiko.“ Smiltė taip pat dalijasi kita savo svajone – priglausti ilgiausiai prieglaudoje buvusį arba prasčiausios būklės gyvūną, pripažindama, kad tam reikia ne tik noro, bet ir finansinių išteklių.
Aplankyti prieglaudą Smiltė iš pradžių atvyko ne su tikslu rasti naują augintinį, o tiesiog atvežti dovanų. Vis dėlto, kaip ji pasakoja, „Mane nuvedė į katinariumą. Ten, mažame kambarėlyje, buvo daugiau nei 20 kačių ir katinų“. Pasak Smiltės, iš visų ten esančių kačių, viena iš jų, Bagyra, itin išsiskyrė: „Ji gražiai tupėjo priešais mane, žiūrėjo tiesiai į akis, ir aš supratau, kad ši katė vyks su manimi namo.“ Bagyra nebuvo jauna, jai buvo išrauti keli dantys, o keli dar turėjo būti pašalinti. Be to, ji turi alergijų. Tačiau tas nesutrukdė Smiltei jos pamilti.
